Tai yra dr. Ramunės Jurkuvienės atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti veiksnius, kurie skatina pozityvų šeimos ir didina šeimų savivertę. Kaip teigiama tyrime, valstybės politika šeimos atžvilgiu yra chaotiška, nėra valstybinės politikos. Pagrindinis dėmesys skiriamas išmokų ir pašalpų dalijimui, tokiu būdu yra kuriamas išlaikytinių mentalitetas. Žiniasklaidoje vis dar kuriamas neigiamas šeimos įvaizdis ir žeminama šeimos vertė. Lietuvoje matoma per mažai pastangų atspindėti teigiamas šeimos puses, todėl reikalingas sistemingas šeimos įvaizdžio stiprinimo darbas. Todėl pagrindinė tyrimo problema – negatyvus  šeimos įvaizdis ir žema šeimų savivertė. O tyrimo tikslas – išsiaiškinti, apibūdinti, išanalizuoti ir empiriškai pagrįsti, kokie veksniai, gali  padėti kurti pozityvų  šeimos įvaizdį ir didini šeimos savivertę.

Tyrimas vyko trimis etapais:

1. Pirmiausia atliktas kokybinis tyrimas (atvejų analizė), siekiant išsiaiškinti, kokie šeimos politikos veiksniai trukdo šeimos funkcionavimui, menkina šeimos savivertę.
2. Pagal jo metu gautas įžvalgas ir literatūrą atlikta operacionalizacija, iškeltos hipotezės ir atliktas kiekybinis tyrimas, siekinat empiriškai pagrįsti, kaip šeimos vertina šiuo metu vykdomą šeimos politiką.
3. Trečiame tyrimo etape  surinktos dvi focus grupės ir vykdytas kokybinis tyrimas, kurio metu siekta išsiaiškinti, kokie veiksniai padeda ir kokie trukdo pozityviam šeimos įvaizdžiui visuomenėje ir šeimos savivertės didinimui.

IŠVADOS

 - Išanalizavus kokybinio tyrimo(atvejų analizės) duomenis paaiškėjo, kad aktualiausios spręstinos šeimos politikos sritys, tėvų pažiūriu, yra:

•  būsto įsigijimo problema. Dalis šeimų neturi galimybės pasinaudoti nei teikiamomis paskolomis būstui , nei gauti socialinį būstą.
• psichosocialinių paslaugų šeimai stoka. Nėra užtikrinama paslaugų įvairovė ir kokybė.
• neadekvati finansinė parama šeimai. Tėvų požiūriu, šiuo metu šeimai teikiama finansinė parama yra neatitinkanti šeimų poreikių ir esamos ekonominės situacijos.
• Informacijos stoka sąlygoja sumažėjusias šeimų galimybes pasinaudoti šeimos politikos resursais.

 - Išanalizavus kiekybinio tyrimo duomenis paaiškėjo, kad tėvų, patenkintų iki šiol valstybės vykdoma būsto, teikiamų paslaugų šeimai politika, valstybės teikiama finansine parama, patenkintų teikiama informacija apie valstybės teikiamą paramą šeimai yra mažiau, nei tėvų nepatenkintų vykdoma valstybės politika.

 - Išanalizavus kokybinio tyrimo(focus grupių) duomenis paaiškėjo, kad pozityvų šeimos įvaizdį kurti ir didinti šeimos savivertę Lietuvoje gali  padėti išoriniai veiksniai, priklausantys nuo valstybinės  šeimos  politikos ir vidiniai veiksniai, kuriuos apsprendžia pačios šeimos pasirinkimai ir kompetencijos.

 - Išoriniai veiksniai, keliantys šeimos savivertę ir priklausantys nuo valstybinės  šeimos  politikos:

• Galimybė šeimai turėti atskirą būstą-sutvarkyta būstų nuomos sistema respublikoje.
• Galimybė kiekvienai šeimai nepatirti skurdo: ne tik užtikrinant egzistencinį minimumą, pagrindines reikmes, bet ir apsaugant nuo socialinės atskirties-tobulinama socialinės paramos sistema, kuri po transferų išmokėjimo ženkliai keičia šeimų, išgyvenančių skurdo riziką, situaciją.
• Galimybė kiekvienai šeimai gauti poreikius atitinkančias socialines  paslaugas-tobulinama socialinių paslaugų sistema, kuri realiai decentralizuota ir suteikia poreikiams adekvačias paslaugas ne galutinėse, bet pirmosiose priklausomybių ar kitų problemų sprendimo stadijose.

 - Vidiniai veiksniai, keliantys šeimos savivertę ir priklausantys nuo šeimos  pasirinkimų:

• Laiko praleidimas, vengiant gausaus alkoholio vartojimo.
• Lygiavertis pasidalijimas atsakomybėmis šeimoje.
• Mokymasis bendrauti, įsiklausyti vienas į kitą šeimoje.
• Rimtas požiūris į priesaikos santuokoje laikymąsi.
• Dėmesys vaikų poreikiams, kokybiškas laiko skyrimas jiems.
• Turistinių žygių , sportinių žaidynių, kitų aktyvaus laisvalaikio formų su šeima inicijavimas ir palaikymas.
• Išplėstinės šeimos vertinimas, ryšiai su ja, pagarba grindžiamų santykių puoselėjimas.

Vidiniai veiksniai, keliantys šeimos savivertę ir priklausantys nuo šeimos  kompetencijos:

• Konfliktų, problemoms užgriuvus, aiškinimasis, sprendimas.
• Domėjimasis vaikams gresiančiais pavojais ateinančiais per žiniasklaidą, už šeimos ribų. Laiko skyrimas vaikų gynimui, apsaugai.
• Įsijungimas į bendruomenės gyvenimą, palaikant šiltą santykį su kitomis šeimomis, vaikų ugdymo per žaidimus su jais puoselėjimas.
• Kultūrinių, dvasinių, socialinių   poreikių realizavimas būnant kartu su šeima.
• Renginių šeimoms: turistinių žygių, šeimų krepšinio turnyrų organizavimas, skatinimas.
• Įsijungimas į šeimų grupes ir organizacijas.

Rekomendacijos

Kuriant šeimai palankią aplinką padėtų:

Šeimai palanki būsto nuomos sistema.

Garsui nepralaidūs stikliniai kambariai šeimoms su vaikais bažnyčiose, filharmonijose.

Nuolaidos bilietams, į kultūrinius renginius vykstantiems su šeimomis.

Šeimai palanki aplinka ligoninėje, sąlygos susitikti visai šeimai prie sergančio vaiko.

Patogus apsipirkimas šeimai (ar vienam šeimos nariui) su mažamečiais vaikais.

Šeimai palankios  žaidimo aikštelės vaikams prie daugiabučių namų.

Pagalbos sistemos tobulinimas, derinant šeimą ir darbą.

Adekvati poreikiams (ne norams) pašalpų ir paslaugų šeimai sistema. 

Šeimai palankios koncertų salės, laisvalaikio centrai, leidžiantys turiningai praleisti laiką kartu su šeima.

Šeimai palankūs muziejai, kur vaikai gauna vaikiškas užduotis ir skatinami būti kartu su tėvais, ugdytis.

Šeimai palanki žiniasklaida, kur pristatomos žymių žmonių sėkmingos šeimos, kuriami  realistiški pozityvūs šeimos,  motinos ir tėvo paveikslai.

Šeimai palankios darbovietės, kur sudaromos sąlygos derinti tėvų pareigas su darbu,kur šeima gali susipažinti su  šeimos nario darbo atmosfera, kolegomis, jų šeimomis.